Karpos

Paprastosios karpos Padų karpos Plokščiosios karpos Smailiagalės kondilomos

 

Karpos - liga ar apsileidimas?

Darželio ir mokyklos auklėtiniai, studentai ir kareiviai, mokslininkai ir darbininkai, prezidentai ir premjerai – visi serga karpomis. Tik karpa karpai nelygu. Vieniems ji nepastebima, kitiems trukdanti, tretiems nepadori, dar kitiems … vėžio pradžia. Nesvarbu, kur ta karpa atsiras – plaštakų, dilbių ar kaklo odoje, padų, kelių ar kirkšnių pačiose nepatogiausiose vietose, visada jos yra rodiklis vieno ir to paties– odos atsparumas krito. Oda juk paslapčių neturi. Su tokia, kaip mėgdavo sakyti Paulius Širvys, “į žvalgybą neisi”.
Karpa – toks paprastas ir kartu pasibjaurėjimą keliantis žodis. Mažas odos nelygumas, šiurkščiu paviršiumi akis traukiantis iškilimas, platus įvairiaspalvis, lyg sausros išdžiovintas žemės lopinėlis, nešvarios suaižėjusios odos paviršinio sluoksnio sustorėjimas nesvarbu kurioje kūno odos srityje tai vis ta nelemta karpa. Dauguma iš jų turi aiškią kilmę – kelios dešimtys virusų visada “pasiruošę” ant odos užauginti karpas. Kitos karpos gali atsirasti po paviršinio odos sluoksnio traumos, dar kitos yra dėl jaunystėje iki juodumo priimtų saulės vonių, o pastaruoju metu jų kilmė aiški kaip niekada – sintetinė mityba, stresas ir aplinkos kancerogenų įvairovė. Vaikams karpos gali atsirasti po draugystės su katėmis, šunimis, žaidžiant smėlio dėžėse, pabandžius suaugusiųjų skutimosi priemones. Pagal karpos lokalizaciją galima spręsti ir apie jos atsiradimo priežastį.

Taigi, kas yra tas, rodos, visai nekaltas odos iškilimas, priverčiantis jaustis nepatogiai, iš kur jis atsiranda ir kaip su juo kovoti?

Karpos – suragėjusių mazgelių arba spenelių pavidalo odos arba gleivinės išaugos, susidarančios vešant epidermiui ir speneliniam dermos sluoksniui. Histologiškai: epidermio hiperplazija, dygliuotojo sluoksnio ląstelių vakuolizacija su bazofiliniais intarpais (viruso dalelių) branduolyje, gali būti parakeratozė ir papilomatozė. Karpos dažniausiai būna šiurkščios, odos spalvos, tačiau gali būti tamsios, plokščios ir lygios. Karpos išvaizda priklauso nuo vietos, kuri ji auga. Dažniausiai karpų atsiranda ant plaštakų, padų ir kelių. Jos retai būna skausmingos, tačiau jeigu karpų yra ant padų, einant gali atsirasti spaudimo pojūtis arba imti kraujuoti (kai dėl mechaninio dirginimo įplyšta karpos paviršius).

Iš kur jos atsiranda?
Žmogaus papilomos virusas (priklausantis Papova šeimai) per pažeistą odą patenka į gilesnius jos sluoksnius ir ima skatinti ląstelių proliferaciją. Taip išauga karpos. Virusais užsikrečiama tiesiogiai nuo jų turinčio žmogaus, per virusais užkrėstus daiktus ar autoinokuliacijos būdu (nusidraskius, skutantis). Šį procesą skatina karpų sužeidimai, odos maceracija ( ).

Kodėl vieni žmonės dažniau turi karpas nei kiti?
Tai priklauso nuo to, kaip dažnai žmogus susiduria su virusu. Odos sausumas, akrocianozė, hiperhidrozė, sumažėjęs odos pH, odos žaizdelės palengvina viruso įsiskverbimą. Tai paaiškina faktą, kodėl vaikai, kurie kramto nagus, dažniau turi karpų. Dar kiti žmonės “pasigauna“ virusą dažniau dėl nusilpusio imuniteto.


Inkubacinis laikotarpis (laikas nuo užsikrėtimo iki karpų pasirodymo) gana ilgas ir trunka nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių. Svarbi organizmo būklė. Jei imunitetas nusilpęs (dėl nepakankamos ar nepilnavertės mitybos, stresų, pervargimo, kitų ligų, silpninančių organizmą) karpų atsiras greičiau ir jų bus daugiau, ir atvirkščiai, jei organizmas kovoja su virusu, karpos gali ir nepasirodyti, o pasirodžiusios po kurio laiko pačios išnykti .

Skirtingi papilomų viruso tipai (iš viso yra apie 70 tipų) sukelia skirtingos lokali-zacijos karpas. Karpos skirtomos į:

paprastąsias,
padų,
plokščiąsias (jaunatvines),
anogenitalines (smailiagalės kondilomos)


Paprastosios karpos – verrucae vulgaris

Šios karpos yra labiausiai paplitusios.
Paprastosios karpos yra gerybinės odos išaugos, turinčios tipiškus požymius.


Sukelia
1,2,4,7 ŽPV tipai.

Išvaizda Pradžioje būna smeigtuko galvutės dydžio pilkšvas mazgelis, kuris augdamas gali pasiekti žirnio ar pupos dydį. Mazgelis yra apvalus, aiškių ribų, kietas, nelygiu paviršiumi. Pašalinus paviršines ląsteles, matyti juodi taškeliai- tai trombuoti dermos kapiliarai. Priklausomai nuo žmogaus imuniteto būklės, karpa gali būti pilkšva ar rausva, švelniai ar ryškiau suaižėjusi. Joms būdinga tai, kad apie vieną didesnę “motininę” karpą išsidėsto kelios mažesnės antrinės kilmės karpos.

Serga Dažniausiai išauga vaikams ir paaugliams

Lokalizacija Nugarinėje plaštakų pusėje, ant pirštų šonų, nago volelio, rečiau kitose kūno vietose: ant voko, nosies sparnelių, lūpų.
Pastabos: Iš plaštakos karpų pačios nemaloniausios yra tos, kurios atsiranda prie nagų- verruca subungualis. Jos ne tik pažeidžia pirštą kosmetiškai, bet yra labai skausmingos ir neretai sutrikdo nago augimą bei formą. Delninės karpos dažnai yra skausmingos, gilios ir labai sutrūkinėjusiu paviršiumi, ypač jei žmogus dirba sunkų fizinį darbą.

 

Gydymas

Karpų gydymo būdų yra prigalvota daug, turbūt todėl, kad dar neatrastas pats efektyviausias. Skiriamas konservatyvus ir destrukcinis gydymas.

Vaikams karpos gali išnykti savaime per kelis mėnesius, metus. Tačiau jei karpos trukdo, yra skausmingos ar greitai dauginasi, reikėtų gydyti. Jei yra daugiau nei 3 karpos, reikia paskirti imunostimuliatorių kursą. Mūsų patirtis parodė, kad Berešo lašų, vitamino C ir Dekario mišinys yra efektyviausias. Būtina šalinti padų karpas, nes jos yra gilios, skausmingos ir linkusios greitai pasidauginti.

Be imunoterapijos pasyviems gydymo būdams priskiriami citostatikai (virusostatikai), pleiskanojimą sukeliantys vaistai, fitoterapija. Naudojamos salicilo ir pieno rūgšties turinčios medžiagos įvairiomis formomis: gelis, kremas, tirpalas, pleistras. Po aplikacijų, reikia gerai išmirkyti ir nutrinti specialu šepetėliu arba penza (toks pat pasiruošimas būtinas prieš kiekvieną destrukcinę procedūrą). Gydymas gali trukti kelias savaites, kol bus pasiektas norimas rezultatas. Vaistų vartojimą reiktų nutraukti, jei karpoje atsiveria skausminga žaizda.

Priešvirusinis gydymas (pvz 2? oksolino, 2-3? florenalio tepalai) trunka ilgai-2-3savaites ir jo vertė lieka abejotina.

Kai kuriems gali padėti fitoterapija. Naudojamos šviežių ugniažolių (Chelidonium majus) sultys.

Būtina atpratinti vaikus nuo nagų kramtymo ir pasirūpinti, kad jų maiste netrūktų visų reikalingų maisto medžiagų. Reikia gydyti ir kitus karpų atsiradimą skatinančius veiksnius: hiperhidrozę, odos sausumą, šalinti pėdų ortopedinius defektus.

Suaugusiems karpos neišnyksta taip greitai kaip vaikams ypač senos, išvešėjusios karpos. Jie gydomi agresyvesniomis priemonėmis. Krioterapija (užšaldymas azotu)yra nelabai skausminga, nepalieka randų, tačiau vienos procedūros gali neuztekti. Elektrochirurgija (prideginimas) yra kitas geras būdas. hifrecatorinė.

Užsienyje su karpomis kovojama, suleidžiant priešvėžinį vaistą Bleomiciną. Injekcijos gali būti skausmingos ir turėti pašalinių poveikių. Galima suleisti interferono, kuris paskatins imunines reakcijas.

 

Padų karpos

Tai paprastos karpos, išaugusios karpos ant padų. Sudaro trečdalį visų karpų. Atsiranda labiausiai spaudžiamose padų vietose – ant kulnų, pėdos priekyje.

Sukelia 1,2,4, ŽPV tipai

Išvaizda Odos spalvos hiperkeratotinės papulės ar plokštelės. Nulupus matomas kraujo lašelis, nes karpa yra vaskuliarizuota. Jos labai standžios, suragėjusiu paviršiumi, kuriame dažnai matyti juodų taškelių. Kiekvieną karpą supa kietas raginis vainikas. Jos labai išryškėja palaikius kojas 15-20min šiltame vandenyje. Paprastai padų karpų būna 2-3, rečiau keliolika; kartais gretimos karpos susilieja ir atrodo kaip viena didelė karpa. Kadangi šios karpos dėl spaudimo į apavą ar einamąjį paviršių spaudžiamos gilyn po oda, jas maitinačioji kraujagyslė turi daug šakų, o tuo pačiu ir gausų nervinių galūnėlių tinklą. Karpos viršūnei liečiantis į bet kokį, o tuo labiau aštrų paviršių, jaučiamas stiprus, kartais iki riksmo, skausmas. Kartais gali atrodyti, kad bate yra akmuo.

Serga Dažniausiai paaugliai ir jauni suaugusieji.

Lokalizacija Ant padų, ypač ant metatarsalinių kaulų galvų ir kulno.

Predisponuojantys faktoriai Ppadidėjęs prakaitavimas, pasikartojančios kojų traumos (pvz. sportuojant),dažnai užsikrečiama viešuosiuose dušuose.

 

Tipai:

klasikinė padų karpa

mozaikinė karpa (išsidėsčiusios grupelėmis)-atsiranda negydant, kai karpos plačiai išplinta

myrmecia (lot.myrmex-skruzdėlė) į skruzdėlyną panaši karpa–epiderminis pakenkimas , nusitęsiantis giliai į paodį. Paprastai atsiranda užsikrėtus 1ŽPV tipu.


Diferencinė diagnozė:

nuospauda : gelsva-balta tvirta blizgančiu viduriu (nulupus); neskauda paspaudus iš šono; išlaiko odos piešinį (karpos ne) ir pakrapščius nepasirodo kraujo lašelis (karpose-taip).

įtrūkimas

reakcija į svetimkūnį

lichen planus-plokščioji dedervinė (seu kerpligė)

epithioma cuniculatum (karpinė carcinoma)


Gydymas

Nereikia gydyti besimptomių karpų.
Reikėtų vengti agresyvios gydymo taktikos: elektrodestrukcijos ir nugrandymo, chirurginio išpjovimo, CO2 lazerio.

Gydymas paprastai trunka apie 2-3mėnesius.

Galima sumažinti spaudimą karpoms, įklojant padukus.

Prieš uždedant vaistus reikia pamirkyti kojas 15-20min šiltame vandenyje. Naudojami keratolitikų (Salicilo r.40% ) pleistriukai ypač gerai juos palaikyti per naktį.

Sunkiais atvejai dermatologas gali suleisti bleomycino, bet jis kontranidikuotinas nėščiosioms.
Norint gerai pašalinti tokią karpą būtinas iki operacinis pasiruošimas. Kadangi karpa yra platėjanti į odos gilumą, prieš ją šalinant būtina, kad žmogus, prieš einant pas specialistą, padą gerai išmirkytų šiltame muiliname vandenyje, penza iki skausmo nutrintų karpą ir ypač prie karpos esančią odą. Po tokios procedūros belieka tik sunaikinti karpos šaknį. Gijimo periodas sutrumpėja keletą kartų ir žmogui nereikia ilgai vargti dėl gilios ir lėtai gyjančios žaizdos. Nepriklausomai nuo amžiaus, po padų karpų pašalinimo, gijimas yra pats nemaloniausias procesas.

Taip pat reikia stengtis išlaikyti sausus padus, nes drėgmė skatina karpų atsiradimą.

 

Plokščiosios karpos (jaunatvinės)

Plokščiųjų karpų esti nuo kelių iki kelių šimtų.

Sukelia 3, 10, 28, 41 ŽPV tipai

Išvaizda Odos dariniai lygiu, plokščiu paviršiumi, šiek tiek pakilę virš sveikos odos, 1-5mm dydžio, dažnai daugybiniai, išsidėstę atskirai. Karpos gali būti įvairių formų, gelsvai rožinės arba kūno spalvos.

Serga Dažniausiai vaikai ir jaunuoliai.

Lokalizacija: kakta, sritis apie burną, skruostai, plaštakų nugarinis ir dilbių tiesiamasis paviršiai.

 

Diferencinė diagnostika:

Šlakai

Apgamai

Spuogai

Antrinis sifilis

Odos sarkoidozė

 

Gydymas

Dėl gausumo anksčiau paminėti būdai nelabai tinkami. Todėl rekomenduojami kasdieninės pylinginės procedūros su salicilo r, tretiniu, glikolio rūgštimi. Kai kuriems suaugusiems reikalingas chirurginis gydymas.

 

Smailiagalės kondilomos (anogenitalinės)

Nėra priešvėžinė būklė!
Smailiagalės dažniausiai išauga ant išorinių lyties organų jų gleivinėje, apie išangę. Jomis apsikrečiama lytiškai santykiaujant.

Sukelia Gerybiškiausi ŽPV tipai: 6 ir 11
Kiti ŽPV tipai plintantys lytiniu keliu, bet nesukeliantys smailiagalių kondilomų atsiradimo:
16 ir 18 yra agresyviausi –susiję su 70% gimdos kaklelio vėžių .
30, 31, 34, 35, 39, 48 vidutinio onkogeniškumo :–su 20%.

Išvaizda Labai smulkūs, rožiniai arba raudoni minkšti speneliai. Didėdamos ir susiliedamos sudaro nuo žirnio iki kumščio dydžio skiltėtas išaugas, panašias į gaidžio skiauterę arba žiedinį kopūstą.

Užsikrečiama Lytinių santykių metu, kai virusas patenka per mažas žaizdeles, nubrozdinimus odoje ypač, jei nesilaikoma švaros. Kūdikis šiomis karpomis gali apsikrėsti nuo motinos gimdymo metu. Varpos

Epidemiologija Yra užsikrėtę 15-40% seksualiai aktyvių suaugusiųjų.

Inkubacinis periodas Nuo 4sav iki daugiau nei metai po kontakto.

Išryškėja Patepus acto rūgštimi ar actu (tampa baltos) ar pamirkius 10min vandeny.

Lokalizacija Gali išplisti į šlaplę ir šlapimo pūslę (gali sukelti hematuriją).

Įvertinimas Visoms moterims, užsikrėtusioms ŽPV turėtų būti atlikta kolposkopija. Kai kurie ŽPV tipai asocijuoti su gimdos kaklelio vėžiu.

 

Gydymas

Podofiloxas (0.5% tirpalai ir gelis) pacientas pats gali teptis
Podofilinas 10-25% tinktūroj su benzionu
Podofilotoxinas (Condylox)
Trichloroacetato rūgštis (TCA)
Krioterapija
Elektrochirurgija ir CO2 lazeris (ED&C)
Leidžiamas alpha interferonas
Tepamas alpha interferonas
Imiquimodo kremas 5% (mėgstamas daugelio ginekologų).

Prognozė Atsakas į tepamas priemones gali būti įvairus :
60-70% pacientų padeda, o recidyvai pasitaiko 20-30%.
Visiškai išgydyti neįmanoma. Karpas pašalinti galima, bet virusą išnaikinti sunku.

Kitos karpos:
Siūlinės karpos – ilgi, ploni, minkšti, nelygaus paviršiaus speneliai. Tai paprastųjų karpų rūšis. Išauga ant pažastų, kaklo, akių vokų odos, dažniausiai vyrams. Būna normalios ar nešvarios odos spalvos. Traumuotos gali būti pilkos, pilkšvos ar net juodos spalvos. Pastarosios tokios dažniausiai yra dėl jose susikaupusio kraujo. Kaip taisyklė pirmiausia šios karpos atsiranda kaklo odoje, vėliau “keliauja” į pažastis ir po to pasiekia galutinį tikslą – akių vokų odą. Jeigu žmogus surenka visą trijulę (Bermudų trikampio simptomas), galima drąsiai sakyti, kad imunitetas jau šlubuoja, o jeigu tokių darinių yra ir visoje kūno odoje – akivaizdu, kad pačio didžiausio organo imunitetas jus apleidžia. Reikia labai susirūpinti.

Gydymas - Kaklo, pažastų, akių vokų odos karpos pasižymi savitu augimo dėsningumu, todėl jų naikinimas yra “banginis’. Dažniausiai po pirmos naikinimo bangos po dviejų trijų mėnesių atsiranda jaunų. Ir galutinai jos, dažniausiai, išnyksta tik po trečio karto. Geriausias jų naikinimo būdas yra elekrokoaguliatoriumi ar hyfrekatoriumi. Lazeriu šalinant pirmiausia iškyla piniginė problema, o šalinant šalčiu – ilgam lieka aplinkinės apie karpą odos hiperpigmentacija.

Vyresniems nei 40-50 m. žmonėms gali atsirasti senatvinės karpos ( seborėjinės ). Su virusine infekcija jos nesurištos, todėl nėra užkrečiamos. Išsidėsto dažniausiai antakių, skruostų, pečių, krūtinės ir nugaros srityse, plaukuotoje galvos dalyje. Senatvės karpos yra plokščios pilkos, rudos ar juodos spalvos.

Aštriagalvės karpos. Tai nedidelės, rožinės spalvos karpos, kurios augdamos ištįsta. Jei ištįsusios karpos susikieja, pažeidžiamas gana didelis odos plotas. Šios karpos pagrindas labai siauras, primenantis kojytę. Ši karpa – minkšta. Dažniausiai aštriagalvės karpos išauga ant lyties organų ir pažastyse.

Koks hipnozės ir liaudies medicinos poveikis karpoms?
Daug žmonių, pacientų ir net daktarų tiki, kad tos priemonės yra efektyvios. Kadangi, karpos ,ypač vaikų, gali išnykti be gydymo, tai sunku nustatyti, ar padėjo liaudies medicina, ar tai įvyko savaime. Kadangi karpos yra nekenksmintos, kartais galima pabandyti tuos gydymo metodus, kurie yra priimtini ir kurių veiksmingumu žmogus tiki. Medicininės priemonės visuomet gali buti panaudotos, jei tik jų reikia.
Nei viena žmogaus liga, nei vienas kosmetinis odos defektas neturi tiek pagalbos būdų įveikti negandą. Karpas naikina žolėmis ar užkalbėjimais, lakstydami po rasą ar stovėdami šiltame mėšle, degindami cigaretės nuorūka ar vinimi. Kai kurie nuolat jas trina česnaku ar laiko pridėję prie jų ledą; kiti naudoja acto r. esenciją; dar kiti gydo vaistiniais augalais.

Chelodinium majus

Vienas jų didžioji ugniažolė (dar vadinama akių žole, cindalija, karpažole, dangdovena, gajute, geltpiene, kraujuote, kregždine, ugniažolyniu). Lapai minkšti. Žiedai geltoni, ant ilgų žiedkočių. Jį nuskynus iš pažeistų vietų teka geltonos sultys, kurių spalva ima tamsėti. Lietuvoje didžioji ugniažolė dažna. Auga patvoriuose, šiukšlynuose, krūmuose, soduose ir daržuose, ypač ūksminguose vietose. Žydi nuo gegužės mėnesio iki vėlyvo rudens. Liaudies medicinoje kaip išorinis vaistas vartojama ugniažolės sultys, žolės užpilas. Jų gerti negalima, nes augalo alkaloidai (svarbiausias jų – chelidoninas) nuodingi. Šviežiomis ugniažolės sultimis šalinamos karpos, nuospaudos. Užpilas (santykiu 1:10) vartojamas vonelėms, kuriomis gydomos odos ligos, podagra, reumatas. Užpilas turi antiuždegiminių, niežėjimą slopinančių savybių. Ugniažolės negalima vartoti net kaip išorinio vaisto sergantiems epilepsija, bronchine astma, stenokardija, psichoze, depresija.
Taip pat naudojamos ir neprinokusios šermukšnio uogos. Ištrinta jų masė reguliariai dedama ant karpos.

Karpos linkusios sugrįžti.

Kartais atrodo, kad naujos karpos atsiranda vos spėjus išnaikinti senas.
Taip gali atsitikti, jei senosios paskleidė virusus į aplinkinę odą. Todėl naujos („vaikučiai“) karpos išauga apie pradinę („motininę) karpą. Geriausias būdas tai sustabdyti yra išnaikinti karputes, vos joms pasirodžius, kad jos nespėtų paskleisti virusų.

Pasaulyje yra atliekami tyrimai, ieškant naujų gydymo būdų. Net bandoma sukurti vakciną nuo karpų.

Atminkite

Tai, kas padeda nuo vienos karpos, nebūtinai padės nuo kitų. Tai, kad vienam žmogui tiko šis būdas, nebūtinai jis tiks jums. Neretai tam pačiam žmogui keletas karpų naikinama skirtingais būdais.

Paprastosios karpos

 

Po kriodestrukscijos

 

 

 
elektroninis sprendimas: Editor